Pirštukų pratimai vaikams: mažas judesys, kuris keičia ugdymo dieną
Pirštukų pratimai – tai trumpos muzikinės pertraukėlės, kurios padeda vaikams nusiraminti, susitelkti ir lengviau įsitraukti į ugdymo dieną.
Kai vaikams reikia ne dar vienos užduoties, o pagalbos susitelkti
Dirbant su vaikais kasdien labai aiškiai matyti viena:
vaikai pavargsta ne nuo veiklos, o nuo nuolatinio perjungimo, tempo ir informacijos gausos. Mąstymas, kalba, piešimas, rašymas, klausymas – visa tai reikalauja didelės pastangos, ypač ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje.
Todėl pirštukų pratimai mano veiklose nėra „užpildas“ ar trumpa pauzė.
Tai sąmoningai kuriamos muzikinės pertraukėlės, kurios padeda vaikui:
nusiraminti,
susitelkti,
pereiti iš vienos veiklos į kitą,
vėl įsitraukti be spaudimo.
Psichologai pabrėžia, kad vaikų gebėjimas susitelkti glaudžiai susijęs su emocine savijauta ir galimybe judesiu bei ritmu reguliuoti savo būseną.
Kodėl pirštukų pratimai veikia?
Pirštų judesiai yra tiesiogiai susiję su smegenų veikla, dėmesiu, kalba ir emocine savireguliacija. Tačiau svarbiausia – kaip tie pratimai pateikiami.
Savo praktikoje kuriu ir naudoju skirtingų tipų pirštukų pratimus, nes vaikų poreikiai dienos eigoje nuolat keičiasi:
1. Atpalaiduojantys pirštukų pratimai
Tai lėti, ritmiški judesiai su daina ar foniniu garsynu.
Vaikas tiesiog seka judesį – negalvoja, nekonkuruoja, neklysta.
Šie pratimai ypač tinka po intensyvių veiklų arba tada, kai grupei reikia nusiraminti.
2. Aktyvinantys, žaidybiniai pirštukų pratimai
Kai matau, kad vaikai dar turi daug energijos, naudoju judesį, balsą, improvizaciją.
Pirštai tampa „personažais“, judesys – žaidimu, o vaikai patys kuria kartu.
3. Pereinamieji pirštukų pratimai
Tai trumpi, aiškūs pratimai, skirti perėjimui:
nuo piešimo – prie klausymo,
nuo laisvo žaidimo – prie struktūruotos veiklos.
Jie padeda vaikui „persijungti“ be streso.
Kur galima pamatyti ir išmokti šių pratimų?
Daug savo kurtų pirštukų pratimų esu paviešinusi „YouTube“ kanale „Ingos kūriniai / Vaikiškos dainelės“.
Tai realūs, praktiškai išbandyti pavyzdžiai, kuriuos pati naudoju muzikos pamokose, edukacijose ir kasdienėse veiklose su vaikais.
Pedagogai dažnai sako, kad šie pratimai:
padeda rytais „įvesti“ grupę į dieną,
gelbsti, kai vaikai pavargę ar per daug suaktyvėję,
leidžia greitai įtraukti net tyliausius vaikus.
Svarbiausia – juos galima taikyti iš karto, be sudėtingo pasiruošimo.
Kaip tai keičia pedagogo kasdienybę?
Pirštukų pratimai tampa ne papildoma užduotimi, o pagalbos įrankiu pedagogui.
Jie:
sutrumpina perėjimus tarp veiklų,
padeda išlaikyti grupės dėmesį,
leidžia pedagogui ne „raminti“, o vesti per veiklą.
Dėl to pedagogai dažnai kreipiasi:
– kai reikia idėjų,
– kai reikia scenarijaus šventei,
– kai norisi pritaikyti dainą konkrečiai grupei.
Šis bendradarbiavimas man labai svarbus, nes tikiu, kad vaikui padedame geriausiai tada, kai veikiame kartu.
„Dainos pasaka“ – kur gimsta šios praktikos
Visa ši patirtis telpa po vienu pavadinimu – Dainos pasaka.
Tai erdvė, kurioje muzika, judesys ir žaidimas susijungia į patyriminį ugdymą – tiek gyvose edukacijose, tiek vaizdo pamokėlėse, tiek kasdienėse muzikinėse pertraukėlėse.
Pirštukų pratimai čia nėra tik judesys. Tai būdas vaikui būti, jaustis ir mokytis vienu metu.
Pirštukų pratimai vaikams: mažas judesys, kuris keičia ugdymo dieną
Pirštukų pratimai – tai trumpos muzikinės pertraukėlės, kurios padeda vaikams nusiraminti, susitelkti ir lengviau įsitraukti į ugdymo dieną.
Kai vaikams reikia ne dar vienos užduoties, o pagalbos susitelkti
Dirbant su vaikais kasdien labai aiškiai matyti viena:
vaikai pavargsta ne nuo veiklos, o nuo nuolatinio perjungimo, tempo ir informacijos gausos. Mąstymas, kalba, piešimas, rašymas, klausymas – visa tai reikalauja didelės pastangos, ypač ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje.
Todėl pirštukų pratimai mano veiklose nėra „užpildas“ ar trumpa pauzė.
Tai sąmoningai kuriamos muzikinės pertraukėlės, kurios padeda vaikui:
nusiraminti,
susitelkti,
pereiti iš vienos veiklos į kitą,
vėl įsitraukti be spaudimo.
Psichologai pabrėžia, kad vaikų gebėjimas susitelkti glaudžiai susijęs su emocine savijauta ir galimybe judesiu bei ritmu reguliuoti savo būseną.
Kodėl pirštukų pratimai veikia?
Pirštų judesiai yra tiesiogiai susiję su smegenų veikla, dėmesiu, kalba ir emocine savireguliacija. Tačiau svarbiausia – kaip tie pratimai pateikiami.
Savo praktikoje kuriu ir naudoju skirtingų tipų pirštukų pratimus, nes vaikų poreikiai dienos eigoje nuolat keičiasi:
1. Atpalaiduojantys pirštukų pratimai
Tai lėti, ritmiški judesiai su daina ar foniniu garsynu.
Vaikas tiesiog seka judesį – negalvoja, nekonkuruoja, neklysta.
Šie pratimai ypač tinka po intensyvių veiklų arba tada, kai grupei reikia nusiraminti.
2. Aktyvinantys, žaidybiniai pirštukų pratimai
Kai matau, kad vaikai dar turi daug energijos, naudoju judesį, balsą, improvizaciją.
Pirštai tampa „personažais“, judesys – žaidimu, o vaikai patys kuria kartu.
3. Pereinamieji pirštukų pratimai
Tai trumpi, aiškūs pratimai, skirti perėjimui:
nuo piešimo – prie klausymo,
nuo laisvo žaidimo – prie struktūruotos veiklos.
Jie padeda vaikui „persijungti“ be streso.
Kur galima pamatyti ir išmokti šių pratimų?
Daug savo kurtų pirštukų pratimų esu paviešinusi „YouTube“ kanale „Ingos kūriniai / Vaikiškos dainelės“.
Tai realūs, praktiškai išbandyti pavyzdžiai, kuriuos pati naudoju muzikos pamokose, edukacijose ir kasdienėse veiklose su vaikais.
Pedagogai dažnai sako, kad šie pratimai:
padeda rytais „įvesti“ grupę į dieną,
gelbsti, kai vaikai pavargę ar per daug suaktyvėję,
leidžia greitai įtraukti net tyliausius vaikus.
Svarbiausia – juos galima taikyti iš karto, be sudėtingo pasiruošimo.
„Dainos pasaka“ – kur gimsta šios praktikos
Visa ši patirtis telpa po vienu pavadinimu – Dainos pasaka.
Tai erdvė, kurioje muzika, judesys ir žaidimas susijungia į patyriminį ugdymą – tiek gyvose edukacijose, tiek vaizdo pamokėlėse, tiek kasdienėse muzikinėse pertraukėlėse.
Pirštukų pratimai čia nėra tik judesys. Tai būdas vaikui būti, jaustis ir mokytis vienu metu.